Vaizdo rezultatas

XVI a. – svarbus etapas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijoje. Jos feodalinė ekonomika pasiekė aukštą lygį. Plito renesanso ir humanizmo idėjos, atsirado spauda. Į Lietuvą spauda atėjo kartu su Pranciškum Skorina, (apie 1490–1541, Polockas (Baltarusija) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėju, išspausdinusiu pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba,  spaudos pradininku, įžymiu humanistu, „septynių mokslų daktaru“. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose jis įkūrė pirmąją spaustuvę LDK. Tai pirmoji žinoma tokio pobūdžio spaustuvė visoje Rytų Europoje. 1522 m. Pranciškus Skorina Vilniuje išleido „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi. Tais metais Vilnius tapo visos Rytų Europos spaudos centru. Iš čia knygos plito į Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, Serbiją. Ši data laikytina spaudos pramonės įsteigimo Lietuvoje data.

Tikslūs Pranciškaus Skorinos gyvenimo metai nežinomi, tiek gimimo, tiek mirties datos spėjamos. Žinoma, kad gimė Polocko pirklio Luko Skorinos šeimoje, kuri vertėsi kailių ir odų prekyba, palaikydavo prekybinius ryšius su Vilniumi. Mokėsi parapijinėje pagrindinėje Polocko mokykloje, vėliau mokslus galėjo tęsti pas katalikų vienuolius-bernardinus. Nuo 1504 m. P. Skorina Krokuvos universitete studijavo septynis laisvuosius menus arba mokslus – gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją, astronomiją ir filosofiją. 1506 m. įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį. 1506–1512 m. P. Skorina daug keliavo. Šiuo laikotarpiu studijavo ir Paduvos universitete Italijoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro ir daktaro laipsnius. Daugiausiai P. Skorina nuveikė švietimo, knygų leidimo ir platinimo srityje. 1517 m. Prahoje (Čekija) įkūrė spaustuvę, kur per trejus metus (iki 1519 m.) parengė ir išleido psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas. Biblijoje buvo išspausdinta graviūra su paties Pranciškaus Skorinos portretu, kuriame matyti ir pagrindiniai P. Skorinos simboliai – saulė ir mėnulis.
Tarp 1519-1522 m. P. Skorina  apsigyveno Vilniuje. Tiksli data nėra žinoma, todėl istorikai pateikia įvairias datas. Apie 1525 m. P. Skorina vedė pirklio Jurgio Odverniko našlę Margaritą. Vilniuje, burmistro Jokūbo Babičiaus namuose įkūrė pirmąją spaustuvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Manoma, kad šis namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta. Čia P. Skorina atspausdino dvi knygas – „Apaštalas“ (1525 m.) ir „Mažoji kelionių knygutė“ (tarp 1525–1530 m.). Vilniuje spausdintose knygose P. Skorina įrašydavo žodžius – „Išspausdinta garbaus vyro, šlovingo ir didžio Vilniaus miesto vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus name“. 1530 m. po Vilniaus gaisro, sunaikinusio didelę miesto dalį, o kartu, matyt, ir spaustuvę, Skorina išvyko į Karaliaučių, kur tikėjosi gauti paramos iš kunigaikščio Albrechto. Tačiau atkurti Vilniuje spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą jam nepavyko. Apie tolimesnį Skorinos gyvenimą mažai kas težinoma.

Skorina stengėsi rašyti paprasta, šnekamąja baltarusių liaudies kalba. Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika, poligrafine kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika (vinjetėmis, inicialais), puikiomis graviūromis. Jie buvo plačiai skaitomi, skatino ir kitus rūpintis knygų leidimu. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Pranciškaus Skorinos atminimas įamžintas Vilniuje. 1973 m. vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, esančiame Stiklių g. 4, pastatyta rausvo granito dekoratyvinė skulptūra „Metraštininkas“ (skulpt. Vaclovas Krutinis). Skulptūra skirta priminti gretimame name buvusią Mamoničių spaustuvę ir pagerbti spausdinimo pradininko Lietuvoje, P. Skorinos, atminimą. Skulptūra vaizduoja žmogų, sėdintį su atversta knyga ant kelių. 1990 m. ant namo Didžiojoje g. 19/2, atidengta memorialinė lenta. Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 m. iki 1525 m. Vilniaus mieste švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintas knygas. Vilniuje veikia Pranciškaus Skorinos vardu pavadinta vidurinė mokykla, kurioje dėstoma baltarusių kalba, Naujamiestyje yra P. Skorinos vardu pavadinta gatvė.

Lietuvoje Pranciškaus Skorinos gyvenimą ir veiklą išsamiai tyrinėjo bibliotekininkas, knygotyrininkas prof. Levas Vladimirovas – 1956 m. išleido knygą „Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas“, 1975 m. išleista šio autoriaus knyga apie F. Skoriną rusų kalba „Франциск Скорина-первопечатник вильнюсский“ , o 1992 m. pasirodė knyga „Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas“.
Apybraižų apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją rinkinyje „Mūsų Nemunas“, Vytautas Misevičius pateikia asmeninius apmąstymus apie P. Skorinos gyvenimą ir veiklą.
2001 m. išleista rašytojos Emilijos Liegutės knyga „Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo“, kurią sudaro autorės sukurtos beletrizuotos istorijos, kurių pagrindinis veikėjas yra P. Skorina.
Apie Pranciškaus Skorinos gyvenimą ir veiklą yra išleista daugybė leidinių įvairiose šalyse. 1981 m. Maskvoje pasirodė monografija rusų kalba „Франциск Скорина“, 1989 m. Minske išleista knyga „Франциск Скорина – белорусский гуманист, просветитель, первопечатник“.

Ši istorinė asmenybė pagerbta ir gimtojoje Baltarusijoje, kur jam skirti paminklai pastatyti Polocke, Minske ir Vitebske.

1989 m. Baltarusijoje parengta ir išleista išsami P. Skorinos bibliografinė rodyklė „Францыск Скарына : жыццë i дзейнасць : паказальнiк лiтаратуры“.

1990 m. minint P. Skorinos 500 metų gimimo jubiliejų, lietuvių kalba išleista D. Gineitienės parengta bibliografinė rodyklė – „Pranciškus Skorina ir Lietuva“. Čia suregistruota daugiau kaip 200 bibliografinių įrašų. Prof. V. Vladimirovo knygoje „Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas“ pateikiama nemaža šiai asmenybei skirta bibliografija.